Skirta kambariokei

Žinau, kad negražu apkalbinėti žmones, bet tikrai noriu pasidalinti šita istorija.. Tai va. prieš pora dienų kambariokė kaistai ilgai sėdėjo vonioj, bet aš kažkaip per daug dėmesio į tai nekreipiau. Bet išėjus pareiškė, kad kažkas negerai su tūliku, kemšasi ir kad aš nesinaudočiau dabar, sakė, kad praneš administracijai, kad sutvarkytu. nu gerai, galvoju, ne bėda, yra kur kitur į tualetą nueit.
Kitą dieną grįžus po paskaitų randu ant stalo raštelį: Ūla, nesinaudok dar tūliku, dar nesutvarkytas.
Nu ką gi, galima dar išsiversti, maniau, kad gal ūkvedys laiko neturėjo ar dar ką. bet praėjo jau ir antra diena, jau jaučiu, kad kažkas negerai. Bet tą dieną ji vėlai grįžo, negalėjom pakalbėt. Kita dieną (dėmesio, jau trečia diena) užklausiau aš jos, tai kame čia reikalas, ar tu pasakei administracijai? Sako: Nu.. ne, nepasakiau
Aš: tai kaip čia taip?
Kambariokė:  Nu aš pati bandžiau sutvarkyt.
Čia jau mane apėmė labai prasta nuojauta...
Kambariokė: Nu aš bandžiau kuo dažniau nuleidinėt vandenį. Paprastai juk kai taip darai, tai atsikemša

@_______@  


Nežinau kokiam pasaulyje ji iki šiol gyveno, bet maniškiam tūlikai taip neatsikemša...
Galiausiai ji man pasakė, kad neturi laiko pasakyti administracijai ir paparšė, kad aš praneščiau jiems. Tai pasakius atsisėdo prie kompo ir pradėjo susirašinėt su kažkuo. Čia taip ji vadinasi neturi 2 minučių užlipt vienu aukštu aukščiau. Supratau, kad teks man eit ir pačiai jiems pasakyt ir vėliau matyt gaut velnių nuo jų, kam taip uždelsėm. Tai jau šiandien nuėjau, bet dar nesutvarkė.. matyt rimta problema jau, tai sėdžiu dabar kaip ant adatų ir laukiu, kol pasibels į duris su moralais..

Atsiprašau, bet dar pasiskųsiu, kad ji visada siaubingai garsiai šneka telefonu, palieka krūvą plaukų kriauklėj ir apspjaudo kriauklės kraštus dantų pasta, kuri po to sukietėja ir aš turiu gramdyt neapsikentus..
Ir jai visada viskas negerai, milžiniškas skundų maišas. O kas tuos skundus turi klausyt? Tai žinoma, kad kambariokė.. Iš pradžių ji pradėda labai garsiai dejuot, piktintis ir burbėt po nosim, bet taip, kad aš viską girdėčiau, su akivaizdžiu noru, kad aš paklausčiau kas atsitiko, bet aš specialiai neklausiu, tada po kokių 10 minučių atsisuka ir tiesiog pradeda pasakot man savo idiotiškas problemas.
Į paskaitas matai nenori eit, nes neįdomios. Ana semestra girdi buvo tokios linksmos paskaitos. Bet juk mes nebe pradinukai, pažengusių lygyje esam, reik rimtai mokytis, o ne žaidimus žaist ir daineles dainuot. Bet aš suprantu, kad man reiks su ja gyvent dar du menesius, taip kad į akis jai nieko blogo nesakau, kad po to nebūtų nejaukumų. Aš lankstus žmogus, prisitaikau ir prie pastos kriauklėj ir prie paburbėjimų...
Bet va pasiskundus, net lengviau pasidarė ;DD
Šiaip naujienų nelabai yra, laukiu atsakymo iš agento, kuriam parašiau perskaičius skelbimą. Jei pasiseks, mokysiu trylikametį moksleivį matematikos ;]]