Rugpjūčio 26-28d.

Viskas prasidėjo pamiegojus apie 2h naktį prieš skrydį. Net ir lėktuve dar nesijautė, kad skrendu taip toli. Amsterdame siaubingai lijo, net nesinorėjo kojos kelt i lauką, taip kad reikėjo apie 10h tiesiog laukti>.< Nusnūdus susirietus ant fotelio ir išgėrus šlykščiai brangios kavos pasidarė truputi lengviau. Pasų kontrolėj labai įtartinai apžiūrinėjo mano pasą, bet galiausiai praleido. Labai smagu buvo sutikti Pėterį, visiškai nepasikeistusį, lygiai tokį kokį išlydėjom prieš metus iš Kauno ;] O tada prasidėjo ;DD iš pradžių pranešė, kad skrydis atidėtas, davė kuponus pavalgyt už 5 eurus ir paskambint 5 minutes. Skrandis jau buvo pradėjęs streikuoti nuo maisto stygiaus, o greit jį užkimšus visai supyko. Nugirdom pokalbį, kad skrydis į Kijevą iš viso atšauktas, kad visus veža į viešbutį ir duoda po 100 eurų išlaidoms. Dar pajuokavom, kad visai neblogai būtų gaut 100 eurų už atšauktą skrydį. Ir prisijuokavom ;DD Mamyte paskambino ir pasakė, kad internete jau paskelbta, kad atšaukė ir mūsų skrydį. Susižinoję, kad tikrai taip ir yra pradėjom aiškintis kaip ką reik daryt, nors dar kokia valanda nieks neskelbė to per garsiakalbius. Tada pamatėm šūsnį korėjiečių kažkur einančių, nes matyt jiems kažkas konkrečiai pasakė kur eit ;D Gavom viešbučio  kuponus ir išvažiavom. Iš viešbučio reikėjo paskambint i oro uostą sužinoti kada skrydis, nes dėl kažkokių visiškai neaiškių priežasčių jie negalėjo to pasakyti vietoj dar. Paaiškėjo, kad Petrį kažkodėl skraidins per Paryžių o mus balažin kada tiesiai i Seulą. Nusprendėm kitą dieną kelti vėjus, kad sodintų mus į tą patį lėktuvą. Susipažinau su dviem gruzinais, kurie buvo labai nustebę, kad aš žinau jų šalį, o ne manau, kad čia Amerikos valstija, bet sužinoję iš kur aš labai apsidžiaugė ir norėjo kalbėti rusiškai ;DD pakalbėjom truputi ;D Viešbuty pamaitino mus, pamiegojom apie 3h ir papusyčiavę išlėkėm į oro uostą. Šiaip taip išsireikalavom tokio paties skrydžio. Laukdami matėm porelę: daili azijietė atrodė jaunesnė nei trisdešimties, o vyras apie 50 praplikęs ir visai nedailus. Nusprendėm, kad matyt turtingas..

Įsėdom į lėktuvą neilgam, vos daugiau nei 1h ilgio skrydžiui. Labai prikratė mus, dar apie 20 min pasnaudžiau. Paryžiuj plyšo širdis, kad aš buvau ten , bet negalėjau išeiti iš oro uosto į miestą >.< dar nusnūdau ant labai nepatogios plastmasinės kėdės. Pėteris su Martynu jau po truputi pradėjo stebėtis kaip aš iš viso tokiose vietose užmiegu ;D

Galiausiai įsėdom į lėktuvą, kuris jau turėjo mus nuskraidinti į Korėją. Skydis labai neprailgo, vėl po truputi pamiegodavau, pažiūrėjau filmą. Davė skaniai valgyt vakare ir iš ryto. Be to viso skrydžio metu galima stebėti kokiam aukštyje, kokiu greičiu skrenda lėktuvas, jo trajektoriją, temperatūrą lauke ir panašiai.

Nusileidus reikėjo pereiti imigraciją kur mano pase labai inirtingai buvo ieškoma vizos (kurios aš neturiu), o aš bandžiau paaiškinti, kad darysiuos ją čia. Į mane buvo pažiūrėta kreivokai nu bet praleido ;D Ir bagažas atkeliav. Dar oro uoste reikėjo laukti 5h trijų žmonių, o mus visus tada turėjo paimti vairuotojas, kuris netrukus atsirado laikydamas lapuką su mūsų vardais, bet kitų žmonių nebuvo. Ilgai. Paskutinio tiesa sakant taip ir nesulaukėm, galva ir kojos buvo kaip pripiltos švino. Apie 45 minutes miegojau tiesiog ant žemės. Taip, aš tikrai galiu miegot bet kur ;DD Atrodė, kad su narkoze mane išjungė kas nors, visi garsai staiga tiesiog išnyko, o po to taip pat staiga vėl į smegenis įsismelkė ir atsipaipaliojau po 45 minučių. Su mumis dar važiavo dvi panelės iš Laoso. Mašinoj VĖL pasnaudžiau apie 15min ;DDD taip ir prisnaudaliojau per visą laiką tuo netikru miegu. Oras čia neįtikėtinai tvankus, kaip ir visi kas čia buvo sakė;] Atrodo, kad įkvėpi tik kokį trečdalį deguonies, kurio šiaip reikėtų. Ypač pasijaučia išėjus iš patalpos su kondicionierium (t.y. iš beveik bet kurios patalpos), bet po to pripranti.

Užsiregistravom bendrabutyje, gavom kambarius. Jau ruošėmės eiti apsikrovę visu svo bagažu kai jaunuolis šūktelėjo, kad galim važiuoti liftu, bet kai aš atsisukus padėkojau jis sutrikęs pasakė, kad tik vaikinai gali keltis liftu........  @_____@ man vat reikėjo lipti laiptais, nes neduokdie vaikinas pateks į merginų aukštą arba atvirkščiai. Gerai, kad žemyn ir tik vieną aukštą, bet vyras, parodęs kur man reikia eiti, tiesiog žiūrėjo kaip aš vargstu su savo lagaminu, dviem kuprinėm ir patalynės maišu, kurį gavau užsiregistravus. Smagumėlis.

Kambarys fainas. Temperatūra reguliuojama, taip kad visai nesijaučia to lauko tvankumo. Buvom išėję į miestą. Nusipirkom metro korteles ir pavažiavom iki centro. Einant gatve visą laiką užuodi kažkokius maistus gaminamus. Tik kartais vietomis persimuša nuotekų smarvelė, bet retai ;] Temsta čia anksti ir dulksna yra beveik visą laiką. Išgėrėm kavos, pavaikštinėjom ir grįžom namo, nes kojos jau kaip kaladės. Nors prie miego trūkumo jau kažkaip pripratau. Bus matyt sunku dabar uzmigt.

Mane ką tik perkraustė į kitą kambarį. Apgyvendino su panele iš Indonezijos. Tikėjaus dar pagyvent viena tą savaitę iki kol turėjo atvažiuoti mano kambariokė lietuvė, bet matyt nepavyks. Nieko neišeina padaryt. Bandysiu sugyvent su šita panele.

Pietūs lėktuve

Seulo vaizdelis

Matosi kur buvo batas ir koja švari ;D visas likęs kūnas apdulkėjęs

Tai ką pasiėmiau iš visur kur tik galėjau, kad atlyginčiau sau už patirtus vargus