Rugpjūčio 31d.

Šiandien rašėm korėjiečių kalbos testuką. Susirinko pilna auditorija, daugiausia azijiečių (kinų, kurių čia ant kiekvieno kampo, užsigrobė net visą atskirą bendrabutį, kurie nešneka angliškai ir viskas jų malonei išversta arba privataus vertėjo verčiama į kinų kalbą >.< ), apie pusantro šimto gal jei ne du iš viso.  Pirmiausia tiems, kurie iš viso nemoka nieko pasakė, kad galit eit, tai dauguma mano draugų išėjo labai laimingi ;DD Iš likusiu susipažinau su dar viena indoneziete, jų čia tikrai labai nemažai ;D(bet su kinais aišku nepalyginsi). Testo pradžia buvo tikrai labai lengva, tiesiog paveiksliukai su pasirinkimais kas ten pavaizduota. Žodžiai tokie kaip krepšis, lietsargis, batai, kepurė, suolas, kėdė ir pan. taip kad sunkumų nesukėlė. Vėliau trumpos pasisveikinimo, padėkojimo ir elemntaraus pokalbio frazės su praleistais žodžiais ar galūnėmis. Čia dar irgi nieko.  Tada prasidėjo kažkokie vėjai: kadangi visos užduotys korėjietiškai ir panelės prižiūrėjusios testą irgi visą aiškino korėjietiškai, pirmiausia buvo sunku suprast ką ten išvis reikia daryt, taip kad į paskutines užduotis net nesigilnau ;D užpildžiau apie trečdalį testo raštu. Tada pasakė, kad bus kalbėjimas ir man net negera pasidarė ;DD ai nu bet galvoju, parodysiu kiek suprantu ir ką moku pasakyt ir viskas, čia būtent to juk ir reikia. Pasodino priešais korėjietę ir ji pradėjo manęs visko klausinėt. Kol klausimai buvo tokie kaip ƒ„koks tavo vardas“ „iš kokios tu šalies“ „kada atvažiavai į Korėją„ viskas buvo ok. Tada prasidėjo klausimai apie mano studijas lietuvoje ir užsienyje tai čia buvo sunkiau, pasitikslinau jos pora žodžių ir viską suprasdavau, bet sudėti sakinį nebuvo labai lengva ;D bet papasakojau kiek pavyko. Pasakiau kad mokausi korėjiečių keleta mėnesių, nes nu tai tiesa pagalvojus apie mano milžiniškas pertraukas, per kurias viską ką būdavau išmokus pamiršdavau, tai ir išeina taip. Ir pasakiau, kad pati sau mokytoja buvau, tai ganėtinai nustebo ;] Ai nu kažką pakalbėjau jai ir bus matyt, tik tikiuos nereiks nuo pradžių visko eit >.<

Tada pasibasčiau po miestelį mūsų, pafotkinau, suradau bankomatą, bet mano kortelės nepriėmė. Ačiū mamytei ir Donatui už pagalbą aiškinantis kame čia replės, ryt bandysiu vėl, gal pavyks. Tada susitikom su Summer (korėjietė iš ano semetro mainų Vilniuj iš dabartinio mano universiteto). Ji parodė milžinišką prekybos centrą, kuriame pagaliau mums papildė telefonų sąskaitas, nes mažuose filialuose nepildė. Centras 9 aukštų į viršų ir nežinau dar kiek į žemę įkasta, kokie 5 aukštai vien elektronikos, pilna drabužių parduotuviu ir visko visko kitko. Ir yra parduotuvė, kaip summer nupasakojo „kainos kaip maximoj arba mažesnės“ ;D Ir teisybę sakė. Nusipirkau keturis sąsiuvinius, tris tušinukus, milžinišką butelį šampūno, tris didelius užpilamų makaronų indelius ir sumokėjau 28 litus. Vien tas šampūnas Lietuvoj būtų kokius 20 litų kainavęs :O Taip kad neblogai apsipirkau. Ir kai atsiskaitinėji kortele reik pasirašyti ant tokių ekranėlių specialiu tušinuku, labai krūtai.

Tada nuėjom pavalgyt. Valgiau šaltus makaronus. Neturėjau fotiko tai nenufotkinau, bet tokie ploni permatomi makaronai šaltame sultinyje(nelabai ten sultinys, bet toks vandeniukas, bet nežinau kaip paaiškint ;D) o tokioj va sriuboj dar plaukioja marinuotos kriaušės gabaliukai, kažkas panašaus į porą ir ridiką ir ledo gabaliukai ;D labai skanu. Maniau, kad gal bus sunku juos valgyt su metalinėm lazdelėm, bet nebuvo jokių problemų, matyt mano kraujyje jau valgymas lazdelėm, net ir metalinėm;D Tada grįžom į miestelį ir susitikom su kitu studentu mainų, kuris Vilniuj buvo, TaeGyun. Buvo labai faina, nes buvau kažkaip pasiilgus jo labai. Nuėjom visi išgert kavos į universiteto kavinukę, o tada mus nusivedė paklausyt klasikinės gitaros ansambliukų repeticijos. Vos tik įėjus aišku iškart visi atsisuko, pamojavo, bet kai Summer norėjo supažindint mane su vieno ansamblio lyderiu jis susigėdo ir pabėgo ;DDDD grojo labai gražiai, daug repetavo žmonės, ruošiasi koncertui, vyksiančiui už savaitės. Vėl labai gailėjaus, kad nepaėmiau fotiko >.<


Kambariokė šiandien ėjo skalbtis į skalbyklą, kuri kainuoja apie 2 litus (Summer sakė Vilniuj ji mokėjo 20 litų už skalbimą, tai daugiausiai skalbė rankom. Ką jie sau galvoja..? Bendrabučiai tragiški, skalbimas 20 litų...). Ssakė sukiši skalbinius, įdedi miltelius, įmeti pinigėli ir viskas, net mygtuko spaust nereik, o mes bijojom, kad bus sunku susigaudyt ;D

Tai šiandien lyg ir viskas, ryt jau paskaitos. Korėjiečių kalba ir tikimybių teorija. Per pertrauką reiks bėgt dar dokumentus tikrint, ar gerai užpildyti, iškvietė mus visus dar kartą. Ir matyt bus galima susiveikti vizą, nes mes kaip nelegalai be vizos ir be paso čia sėdim...;D

Labai kažkokia sovietinė skulptūra tik su siaurom akim

Šiaip gražus vaizdelis

Pagrindiniai rūmai

Fontanas prie pagrindinių rūmų.

Hario Poterio rūmai ;D

Jau aišku daug kas matė šitą užrašą, ar savo akim, ar iš nuotraukų, bet manau daug kam dar vis tiek bus smagu ;DD čia prie įėjimo į mano aukštą

Rugpjūčio 30d.

Šiandien buvo orientation diena universitete. Šiaip taip suradom pastatą, kuriam turėjom visi susirinkt, nes pasirodo jo nėra mūsų studentų miestelio planuose ;D per naujas jis ;D pradėjom po truputi pažindintis, bet žmonių labai daug. Susipažinau su kambariokės draugais iš Indonezijos, su labai juokingu prancūzu, kurį kartais labai sunku suprast, jis viską sumala labai greitai ir su nežmonišku prancūzišku akcentu, visos jo 'r' prancūziškos ;DD ir net kai juokiasi ta gerklinį garsą skeildžia ;D taip pat su amerikiečiu, kuris irgi ima kalbos kursus (kaip beje ir mano kambariokė, nepamenu ar rašiau apie tai).

Viskas užtruko nežmoniškai ilgai. Visokios prezentacijos kaip ką daryt, ko nedaryt, kaip atsidaryt banko sąskaitą, kaip pasidaryt draudimą. Studento ID kortelei surinko mūsų pasus. Aš bandžiau kelt vėją ir sakyt, kad aš nenoriu atiduot savo paso KAŽKAM visai savaitei ir galiu duot kopiją, bet jie nesutiko, sakė taip reikia ir liepė pasitikėt jais nes pasirodo „be jų aš neturiu kuo pasitikėti čia“. Draudimo kompanijos atstovas pranešė, kad su jų draudimu jei mes numirtumėm mūsų kūnai bus pargabenti namo, o jei pasimes kažkur tai jie pasirūpins, kad surastų.. jėga ;DD Taip kad atidavėm pasus ir prisiklausėm kas bus mūsų mirties atveju ;D

Gavom šiokį tokį turą aplink miestelį ir tada mus nusivedė valgyt. Atejom į gana prabangų restoraną, visas maistas jau buvo ant stalų. Nuotrauką gale įdėsiu, bet net ir su ja neįmanoma perteikt kaip ten viskas skaniai atrodė ir kvepėjo... Čia viena iš tų vietų, kur pats kepiesi ant stalo maistą. Buvo neapsakomai skanu...... Ir kaip tyčia prie stalo sėdėjom mes, latviai, estas ir švedas. Visi susipažinom ir jautėm musų širdis vienyjančią Baltijos jūrą ;DDD

Nuėjom į parduotuvę ir jaunas kasininkas mus užkalbino klausdamas iš kur mes, ką čia veikiam, ką studijuojam. Labai paslaugus ir malonus. Ir tikrai nuoširdžiai domėjosi. Nors korėjiečiai visi nuoširdžiai domisi ;]] Pėteris tuo tarpu visą dieną mūsų laukė. Jis nori važiuoti į savo universitetą (ne Seule), bet jo bagažas pas mus bendrabutyje.. Taip kad per mus jis vis dar neišvažiavo ir vis dar nakvoja pirty. Beje girdėjom stadione samulnori besipraktikuojančius (irgi įdėsiu fotkę kas čia per daiktas).

Martynas, pasirodo, irgi buvo atkraustytas ne į tą kambarį. Aš jau tikrai pasipiktinus jais. Ir jis ir Giedrius apgyvendinti su italais, tai kodėl negalima tiesiog apkeisti vietom? Bet ne... pasirodo jiems labai sunku kompiuteryje sukeisti duomenis.. Durnylos.

Galiausiai išėjom apie 9h vakare surasti Pėteriui pirtį kur nors netoli, bet nepavyko, radom tik pusiau motelį pusiau pirtį, bet ten brangu buvo, tai jis nusprendė tiesiog grįžti į tą pačią vietą. Nors sakė vakar kažkas labai knarkė prie pat jo ;DDD

Dabar čia pilna visokių išpardavimų. Dar apie dvi savaites jie bus. Labai gražių palaidinių mačiau už 5,000 wonų, kas yra apie 11 litų, batukai uz 10,000 wonų. Reiks gal apsižiūrėt ko nors ryt ;DD Ir dar gavom daug visokių kuponų kaip mainų studentai su nuolaidom.

Ryt laikau testą korėjiečių kalbos kursų grupėm suskirstyt, suprantu, kad čia nieko rimto ir kad mokytis jam nereikia, nes turiu parašyt būtent tik tiek kiek moku, bet vis tiek kažkaip neramu ;DD kaip prieš kontrolinį kokį ;D Eisiu gal miegot, nes ryt anksti keltis, testas 9h. Bet nuo šiol taip kasdien bus, nes paskaitos 9h prasidės kasdien ;D

Samulnori. Keturių skirtingų mušamųjų ansamblis su specialiai drabužiais ir šokiu ;]

Pusryčiai

Skanusis maistas

Meniu restoraniuky prie mūsų, apie kurį aną kartą rašiau, čia labai faina ir nebrangu (kainas dalint iš 1000 ir bus daugmaž doleriais tada)

Rugpjūčio 29d.

Šiąnakt pamiegojau 9h, pagaliau!! ;D lova labai patogi bet keista, nes jie neduoda užvalkalų antklodei.. tiesiog toks kaip dekiukas ir užsikloji tiesiog taip, arba aš kažko nesuprantu ;D Nuo pat ryto pylė kaip iš kibiro. Kol galiausiai nusprendziau, kad užteks pūti kambary ir eisiu nors ir per lietų. Išėjus už 10 minučiu ir nustojo ;] nusipirkau užpilamų makaronų korėjietiškų, bus ryt pusryčiams. Pavaikštinėjau po studentų miestelį, bet pamiršau fotika, dar pafotkinsiu vėliau ir įdėsiu. Čia neįtikėtinai kalnuota, planelyje to nesimato ir kai pamatai kaip realybėj ta gatvė kyla nežmonišku statumu, tai liūdnoka pasidaro galvojant kaip reiks lipt viršun;D

Vėliau paskambino Pėteris, kad jis laukia prie durų, nes patekti jis negali niekaip iki mūsų. durys atsidaro tik su kortele, o jei dar pamatys jį einantį į mergaičių aukštą (kažkaip vis tik patekus vidun) tai galvą nuims ;DD
Nuėjom pavalgyt, į paprastą korėjiečių restoranėlį, bet tokį gana tikrą. Kur dirba tetulės nekalbančios ankgliškai ir maistas visas tikras korėjietiškas. Valgiau bibim naengmyeon, labai aštriai, bet buvo gerai. Labai skanu nors padažas buvo bordinis.

Papietavę nuėjom susitikti nu EunYeong, panele, kurį aną semestrą Vilniuj mokėsi, ir jos pažįstamu iš Kanados, kuris čia gyvena jau 10 metų ir prodiusuoja filmus. Jie mus nusivedė iš pradžių alaus į Indų restoraną (tas kanadietis atrodė ganetinai kaip Indas), jie ten ir pavalgė. Korėjietiškas alus kažkoks beskonis... pasivaikščiojom palei kanalą, kur buvo visai visai ramu, nors čia pat milžiniškos gatves, bet kanalas žemai ir reikia nusileisti, visas apsodintas iš šonų ir girdi tik vandenį ošiantį. Tada ėjom į tokią užeigą. tradicinę užeigėlę su žemom žemom lubom, kur net pasilenkt reikia. Visos sienos aprašinėtos kažkuo ir pati ta užeiga tokia pusiau laukas. durų nėra, tik ale stakta ;D paragavom Makgeolli, korėjietiško ryžių vyno ir Soju, atseit degtinė (19.5 laipsnių).

Grįžtant metro mus užkalbino vidutinio amžiaus vyriškis, domėjosi iš kur mes, bet kai iš trečio karto nesuprato kokią šalį mes ten sakom, tiesiog pasake: ahhhh.. taip taip. labai graži šalis!! tada tiesiog kalbėjo kokie mes gražūs žmonės. Šiandien pastebėjau, kad žmonės tikrai spokso, kai kurie net atsisuka praėję dar kartą pažiūrėti. o viena mergaitė ėjus prieš mane su tėčiu atsisuko ir sustojus rodydama pirštu pradėjo rėkt whaaaa!!! ir tampyt tėtį už rankovės, kol jis nepradėjo susigėdęs jos ramint ;DD

Beje pasirodo, kad keltis liftu aš galiu, tiesiog mano korpuse nėra lifto, kuris keltų į mano aukštą ;DD taip kad ne diskriminacijos reikalas čia ;D viskas ok

Mano kambario puse

Vaikų darželis priešais mano bendrabutį

Vienas iš maistų

Antras iš maistų (su bordiniu padažu)

Tai kas atnešama šalia patiekalų nemokamai

Taip patiekiamas ryžių vynas(taip, jis baltas,atrodo kaip vaistai smekta;D), dubuo su plaukiojančiu samčiu-dubenėliu ;D

Rugpjūčio 26-28d.

Viskas prasidėjo pamiegojus apie 2h naktį prieš skrydį. Net ir lėktuve dar nesijautė, kad skrendu taip toli. Amsterdame siaubingai lijo, net nesinorėjo kojos kelt i lauką, taip kad reikėjo apie 10h tiesiog laukti>.< Nusnūdus susirietus ant fotelio ir išgėrus šlykščiai brangios kavos pasidarė truputi lengviau. Pasų kontrolėj labai įtartinai apžiūrinėjo mano pasą, bet galiausiai praleido. Labai smagu buvo sutikti Pėterį, visiškai nepasikeistusį, lygiai tokį kokį išlydėjom prieš metus iš Kauno ;] O tada prasidėjo ;DD iš pradžių pranešė, kad skrydis atidėtas, davė kuponus pavalgyt už 5 eurus ir paskambint 5 minutes. Skrandis jau buvo pradėjęs streikuoti nuo maisto stygiaus, o greit jį užkimšus visai supyko. Nugirdom pokalbį, kad skrydis į Kijevą iš viso atšauktas, kad visus veža į viešbutį ir duoda po 100 eurų išlaidoms. Dar pajuokavom, kad visai neblogai būtų gaut 100 eurų už atšauktą skrydį. Ir prisijuokavom ;DD Mamyte paskambino ir pasakė, kad internete jau paskelbta, kad atšaukė ir mūsų skrydį. Susižinoję, kad tikrai taip ir yra pradėjom aiškintis kaip ką reik daryt, nors dar kokia valanda nieks neskelbė to per garsiakalbius. Tada pamatėm šūsnį korėjiečių kažkur einančių, nes matyt jiems kažkas konkrečiai pasakė kur eit ;D Gavom viešbučio  kuponus ir išvažiavom. Iš viešbučio reikėjo paskambint i oro uostą sužinoti kada skrydis, nes dėl kažkokių visiškai neaiškių priežasčių jie negalėjo to pasakyti vietoj dar. Paaiškėjo, kad Petrį kažkodėl skraidins per Paryžių o mus balažin kada tiesiai i Seulą. Nusprendėm kitą dieną kelti vėjus, kad sodintų mus į tą patį lėktuvą. Susipažinau su dviem gruzinais, kurie buvo labai nustebę, kad aš žinau jų šalį, o ne manau, kad čia Amerikos valstija, bet sužinoję iš kur aš labai apsidžiaugė ir norėjo kalbėti rusiškai ;DD pakalbėjom truputi ;D Viešbuty pamaitino mus, pamiegojom apie 3h ir papusyčiavę išlėkėm į oro uostą. Šiaip taip išsireikalavom tokio paties skrydžio. Laukdami matėm porelę: daili azijietė atrodė jaunesnė nei trisdešimties, o vyras apie 50 praplikęs ir visai nedailus. Nusprendėm, kad matyt turtingas..

Įsėdom į lėktuvą neilgam, vos daugiau nei 1h ilgio skrydžiui. Labai prikratė mus, dar apie 20 min pasnaudžiau. Paryžiuj plyšo širdis, kad aš buvau ten , bet negalėjau išeiti iš oro uosto į miestą >.< dar nusnūdau ant labai nepatogios plastmasinės kėdės. Pėteris su Martynu jau po truputi pradėjo stebėtis kaip aš iš viso tokiose vietose užmiegu ;D

Galiausiai įsėdom į lėktuvą, kuris jau turėjo mus nuskraidinti į Korėją. Skydis labai neprailgo, vėl po truputi pamiegodavau, pažiūrėjau filmą. Davė skaniai valgyt vakare ir iš ryto. Be to viso skrydžio metu galima stebėti kokiam aukštyje, kokiu greičiu skrenda lėktuvas, jo trajektoriją, temperatūrą lauke ir panašiai.

Nusileidus reikėjo pereiti imigraciją kur mano pase labai inirtingai buvo ieškoma vizos (kurios aš neturiu), o aš bandžiau paaiškinti, kad darysiuos ją čia. Į mane buvo pažiūrėta kreivokai nu bet praleido ;D Ir bagažas atkeliav. Dar oro uoste reikėjo laukti 5h trijų žmonių, o mus visus tada turėjo paimti vairuotojas, kuris netrukus atsirado laikydamas lapuką su mūsų vardais, bet kitų žmonių nebuvo. Ilgai. Paskutinio tiesa sakant taip ir nesulaukėm, galva ir kojos buvo kaip pripiltos švino. Apie 45 minutes miegojau tiesiog ant žemės. Taip, aš tikrai galiu miegot bet kur ;DD Atrodė, kad su narkoze mane išjungė kas nors, visi garsai staiga tiesiog išnyko, o po to taip pat staiga vėl į smegenis įsismelkė ir atsipaipaliojau po 45 minučių. Su mumis dar važiavo dvi panelės iš Laoso. Mašinoj VĖL pasnaudžiau apie 15min ;DDD taip ir prisnaudaliojau per visą laiką tuo netikru miegu. Oras čia neįtikėtinai tvankus, kaip ir visi kas čia buvo sakė;] Atrodo, kad įkvėpi tik kokį trečdalį deguonies, kurio šiaip reikėtų. Ypač pasijaučia išėjus iš patalpos su kondicionierium (t.y. iš beveik bet kurios patalpos), bet po to pripranti.

Užsiregistravom bendrabutyje, gavom kambarius. Jau ruošėmės eiti apsikrovę visu svo bagažu kai jaunuolis šūktelėjo, kad galim važiuoti liftu, bet kai aš atsisukus padėkojau jis sutrikęs pasakė, kad tik vaikinai gali keltis liftu........  @_____@ man vat reikėjo lipti laiptais, nes neduokdie vaikinas pateks į merginų aukštą arba atvirkščiai. Gerai, kad žemyn ir tik vieną aukštą, bet vyras, parodęs kur man reikia eiti, tiesiog žiūrėjo kaip aš vargstu su savo lagaminu, dviem kuprinėm ir patalynės maišu, kurį gavau užsiregistravus. Smagumėlis.

Kambarys fainas. Temperatūra reguliuojama, taip kad visai nesijaučia to lauko tvankumo. Buvom išėję į miestą. Nusipirkom metro korteles ir pavažiavom iki centro. Einant gatve visą laiką užuodi kažkokius maistus gaminamus. Tik kartais vietomis persimuša nuotekų smarvelė, bet retai ;] Temsta čia anksti ir dulksna yra beveik visą laiką. Išgėrėm kavos, pavaikštinėjom ir grįžom namo, nes kojos jau kaip kaladės. Nors prie miego trūkumo jau kažkaip pripratau. Bus matyt sunku dabar uzmigt.

Mane ką tik perkraustė į kitą kambarį. Apgyvendino su panele iš Indonezijos. Tikėjaus dar pagyvent viena tą savaitę iki kol turėjo atvažiuoti mano kambariokė lietuvė, bet matyt nepavyks. Nieko neišeina padaryt. Bandysiu sugyvent su šita panele.

Pietūs lėktuve

Seulo vaizdelis

Matosi kur buvo batas ir koja švari ;D visas likęs kūnas apdulkėjęs

Tai ką pasiėmiau iš visur kur tik galėjau, kad atlyginčiau sau už patirtus vargus